MOKSLINĖ FANTASTIKA

Šviesos valdovas

Roger Zelazny

 

„Įmantri, talentinga, nuoširdi ir pavojinga knyga, pasakojanti apie žmones, kurie tapo dievais ir vis dėlto liko žmonėmis. Tokios knygos uždega noru tapti rašytoju. Niekas kitas nemoka paversti mitų tokiais tikrais ir vertingais, kaip kad gebėjo Rogeris Zelazny“, – Neil Gaiman.

 „Šviesos valdovas“ – mokslinės fantastikos romanas, apdovanotas Hugo premija ir nominuotas Nebula premijai.

Rogeris Zelazny knygą specialiai rašė taip, kad ją būtų galima laikyti tiek moksline fantastika (SF), tiek ir magine (F). Knyga pripažįstama vienu geriausiu tokio dviejų stilių suderinimo pavyzdžiu.

„Šviesos valdovas“ – tai viena iš knygų pakeitusių požiūrį į mokslinę fantastiką, pasaulyje išleista daugiau nei 80 knygos leidimų, o „Sostų karų“ autorius George R.R. Martin ją įvertino kaip vieną iš penkių geriausių kada nors parašytų mokslinės fantastikos knygų.

 Žemės seniai nebėra. Kolonizuotoje planetoje grupė naujakurių užgrobė technologijas, tapo nemirtingi ir dabar valdo pasaulį kaip hinduizmo dievai. Priešintis išdrįsta tik vienas, tas, kuris kadaise buvo Sidhartha, o dabar Mahasamatmanas, Demonų Apkalėjas. Šviesos Valdovas.

Norėdami išgyventi naujame priešiškame pasaulyje, kolonistai pasitelkę biotechnologijas, elektroniką, kitus mokslo pasiekimus, mutavo savo smegenis, tobulino kūną, naudojo pažangiausias technologijas ir kiekvienas susikūrė įvaizdį – dieviškąjį pavidalą, kuris „sustiprino kūną, užgrūdino valią ir suteikė troškimų galią atributams, o šie stebuklingai ištikdavo tuos, į kuriuos būdavo atkreipiami“.

Jie išrado būdą perkelti žmogaus atmaną, arba sielą ir protą, į naują kūną. Reinkarnacija sukūrė nemirtingųjų rasę – buvę erdvėlaivio įgulos nariai įvedė kastinę hinduizmo sistemą, hinduizmą kaip oficialią religiją ir vietiniams gyventojams – nesuskaičiuojamiems savo pačių palikuoniams oficialiai tapo dievais.

Pagrindinis veikėjas Samas, išsiugdęs atributą valdyti elektromagnetines jėgas, atsisako dievystės ir tampa maištininku ir paskutiniu akceleratu: jis mano, kad žmonės turi teisę į technologijas, o reinkarnacijos neturi kontroliuoti elitas. Jo maištas prieš dievus trunka daugelį metų.

„Rogeris Zelazny – vienas puikiausių mokslinės fantastikos kūrėjų, poetas, turintis milžinišką kalbos dovaną ir įgimtą kalbos jausmą. Skaityti Zelazny – tai kaip klausytis Mozarto styginių kvarteto“, – Greg Bear.

Stranger Things. Įtarūs protai

Gwenda Bold

 

PASLAPTINGA LABORATORIJA.
GRĖSMINGAS MOKSLININKAS.
PRIBLOŠKIANTI ISTORIJA.

Jei manote, kad žinote tiesą apie Vienuoliktosios mamą, pasiruoškite – ši jaudinanti neįtikimai populiaraus serialo STRANGER THINGS priešistorė jus tiesiog sukrės.

1969 metų vasara. Pasaulis keičiasi, ir Terei jau negana stebėti įvykius iš šalies. Išgirdusi apie slaptą valstybinį eksperimentą, vykdomą nedideliame Hokinso miestelyje, ji užsirašo dalyvauti tyrimų projekte kodiniu pavadinimu MKULTRA.

Hokinso Nacionalinė laboratorija, vadovaujama įtaigiojo daktaro Martino Brenerio, užsiima baisiais dalykais. Norint išsiaiškinti tiesą Terei prireiks kitų „bandomųjų triušių” pagalbos. Čia ji susipažins su paslaptingu „subjektu”, apie kurio egzistavimą niekas pasaulyje nežino, – mergaite, turinčia tiesiog antžmogiškų galių.

„Šioje įtemptoje, šiurpuliukus keliančioje knygoje rasite viską, ko tik galima norėti iš geros priešistorės…
Tai STRANGER THINGS – be jokios abejonės.”
SFX ŽURNALAS

Meniu